Turiu pripažinti, kad filmo „Išvirkščias pasaulis“ premjeros Lietuvoje laukiau. Buvau girdėjusi labai gerų atsiliepimų, norėjosi pamatyti, kuo gi šis filmas taip sužavi tiek suaugusius, tiek vaikus. Kartu su Kristupu (septynerių metų sūnumi) įsitaisėme kukurūzų spragėsiais kvepiančioje kino teatro salėje ir su nekantrumu laukėme filmo pradžios.

Ir laimė, ir pyktis yra reikalingi

Filmo „Išvirkščias pasaulis“ herojė Riley Anderson kartu su šeima persikelia gyventi į kitą miestą ir patiria naujus išgyvenimus. Mergaitės galvoje įsikūrę jausmai Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis padeda susitvarkyti su nauja padėtimi,

Naujoje vietoje Riley kankina senų draugų ilgesys, prisiminimai. Nors mergaitės galvoje gyvenanti Laimė visą laiką bando įvairias situacijas paversti pozityviomis, tačiau jai ne visuomet sekasi. Filmo pabaigoje paaiškėja, kad visos emocijos yra reikalingos. O išmokus geriau valdyti savo emocijas (gavus naują emocijų valdymo pultą), Riley pasaulis pasikeičia ir visos emocijos randa savo vietą.

Neatpasakojant viso filmo turinio, filmo herojai atkuria tai, kas kasdien vyksta suaugusiųjų ir vaikų galvose. Filmas vertingas ir suaugusiems — jei mes patys nepažįstame savo jausmų, tuomet nepritariame ir vaikų emocijoms, jas neigiame ir negalime išmokyti, kaip vaikams elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Kaip priimti vaikų (savo) jausmus?

Jausmai yra svarbūs. Tam, kad suprastume kitus, turime vertinti vieni kitų jausmus ir emocijas, suprasti tikrąjį jausmą, kuris yra paslėptas už tariamų žodžių. Vaikams sakydami, ką jie neturėtų/turėtų jausti, pvz., „nebijok, vyras turi būti drąsus“ arba „tu juk mergaitė“ (suprask — negali pykti), mokome juos nevertinti savęs,  pajusti, kad ir vėl daro kažką ne taip. Taip mes vaikams įskiepijame mintį, kad su jais yra kažkas negerai. Tokie vaikai užaugę nepasitikisavo jėgomis, jaučiasi neverti sėkmės ir sunkiau adaptuojasi naujose situacijose.

Leisdami žmonėms išsakyti savo jausmus, galime padėti jas pakeisti.

Kaip priimti vaikų jausmus:  

#1. Sąmoningai pastebėkime vaiko emocijas.

#2. Pripažinkime jausmų svarbą. Parodykime (be smerkimo), kad vertiname išgyvenamą emociją. Tai leis nurimti ir pasijusti saugiai. Stenkimės suprasti, o ne pritarti.

#3. Padėkime jausmus įsivardyti: baimė, liūdesys, nerimas, ramybė ir t.t.

#4. Ir tik tuomet, kai jausmai yra įvardyti ir atpažinti, padėkime keisti reakciją į vieną ar kitą situaciją.

Vaikai yra genijai. Norėdama padėti jiems rasti sprendimus kebliose situacijose, turime patys išmokti vertinti ir  pripažinti mūsų pačių emocijas. Ir svarbiausiai — visus aukščiau išvardytus žingsnius (pajusti ir vertinti) visų pirma pritaikyti savo pačių jausmams.

I lava you!

email
Author

Labas, esu Diana Lietuvininkė ir aš tikiu... Aš tikiu, kad visos mes turime neapsakomai didelę vidinę jėgą pasiekti tai, ko trokštame. Aš tikiu, kad esame vertos visa, kas geriausia. Aš tikiu, kad Tu turi talentų, kurių laukia pasaulis. Man labai patinka saulėtos dienos ir Bob Marley muzika. Jei aš nerašau, tai greičiausiai vaikštinėju Neries pakrante ar šoku namuose. Aš tikiu tuo, ką darau, nes aš tikiu Tavimi...

Comments are closed.